Kada Varniuose įsteigti kultūros namai tikslių duomenų nerasta. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo rastais duomenimis 1949 m. gruodžio mėnesį, 1950 m. vasario mėnesį, 1950 m. rugpjūčio mėn., 1950 m. spalio mėn. minimi Varnių kultūros namai. Rastuose dokumentuose aptariama: 1949 m., kad Varnių kultūros namams (klubui) neišskirtos patalpos, kad numatytos patalpos yra užpiltos grūdais, pavedama išskirti tinkamas patalpas; 1950 m. — iki šiol neužregistruoti Varnių kultūros namų darbuotojų etatai, nutarta iki kovo 20 d. užregistruoti etatus ir išmokėti už darbo laiką atlyginimą; rugpjūčio mėnesį kalbama apie kultūros namų statybą ir buožinių ūkių namus iš Beržės ir Drobūkščių kaimų pervežti į kultūros namų statybos vietą Varniuose; spalio mėnesį iš pareigų savo noru atleidžiamas direktorius Urbelis Alfonsas ir priimamas Drižinikas Zigmas; lapkričio 20 d. nusprendžiama išimti iš Varnių rajono komunalinio ūkio skyriaus balanso namą, buvusių kareivinių rajone, kultūros namų įsteigimui (mūrinis namas dviejų aukštų (be priestato) esąs buvusių kareivinių rajone, balansinė vertė 110.00 Rb.). Iš turimų dokumentų matome, kad Varnių kultūros namų steigimas vyko 1949 -1950 metais, o dabartinis Varnių kultūros centro pastatas, perduotas Varnių kultūros namų paskirčiai 1950 m. lapkričio 20 d. Į tą patį pastatą 1951 m. įkelta Varnių biblioteka.
Įdomu! Iš Kūjainių kaimo gyventojo Prano Ivinskio (1920-2017) prisiminimų: „Dabartinis Varnių kultūros namų pastatas buvo pastatytas kaip Lietuvos kariuomenės Karininkų ramovė 1937 m. Statyboms vadovavo jaunas žydų religijos tvarkingo elgesio, šviesaus veido vadovas. Visi statybos darbai buvo vykdomi rankiniu būdu. Kasant pamatus, paaiškėjo — nėra grunto. Su permetimais iškasė gilias tranšėjas, kasė, kol rado tvirtą gruntą. Statybinės medžiagos gabentos arkliais. Tik vienas kitas sunkvežimis atveždavo plytų. O jas sunešti turėjo darbininkai ant nugaros. Už darbo dieną darbininkams mokėdavo apie 10 -11 Lt. Žvyrą arkliais veždavome iš mano tėvo žvyrynės. Tėvas buvo pardavęs žvyrą po 40 ct. už vieną kubinį metrą. Statybai buvo sunaudota apie 1000 kubinių metrų žvyro. Iš vakaro, kiekvienas žvyro vežėjas, iš žvyrynės prisiveždavome žvyro prie kelio, nes su pilnai pakrautu vežimu neįmanoma išvažiuoti iš karjero, mat vežimo ratai siauri, giliai klimpdavo į birų žvyrą. Kiekvienas iš mūsų norėdavome kuo daugiau pristatyti žvyro į tą statybą. Norinčių vežti atsirasdavo ir iš atokiausių kaimų. Tai ryte lyg raina gyvatė vežimų eilė pajudėdavo iš tėvo žvyrynės Varnių miestelio link“(„ Kalvotoji Žemaitija“ 2018 3 lapkričio).
1950 m. birželio 20 d. sudarytas Varnių rajonas (gyvavo iki 1962 m. gruodžio 8 d.). Jo centras – Varnių miestas. Tuo laikmečiu, tai labai įtakojo Varnių kultūros namų veiklos vystymą, įvairiapusiškumą, gyventojų užimtumą kultūrine veikla. Čia buvo rodomi kino filmai, kuriami vaidinimai, organizuojamos viso rajono iškilmingos šventės, kuriama meno saviveikla. Varnių rajono gyvavimo laikotarpiu sukurti Varnių kultūros namai nenustojo savo populiarumo ir panaikinus rajoną, Varniai liko antras po Telšių miestas, kuriame vyko aktyvi kultūrinė veikla. vairiais laikotarpiais, priklausomai nuo kultūros namų direktoriaus (kažkodėl jie ilgai neužsibūdavo) meno vadovų, meninės veiklos specialistų Varnių kultūros namuose buvo dūdų orkestras, mišrus choras, įvairūs muzikos ansambliai, vokaliniai moterų ir vyrų ansambliai, agitbrigados, sportinių ir pramoginių šokių kolektyvai. Buvo laikas, kai vasaros metu kultūros namų salėje būdavo šokama trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais. Šokių metu salė būdavo sausakimša. Grodavo tik gyva muzika, kurios atlikėjai buvo vietiniai muzikantai. Pastarųjų tarpe vykdavo konkurencija – kuris tą vakarą gros. Varnių kultūros namai garsėjo vienu po kito gimstančiu estradiniu ansambliu. Jų atsiradimą lemdavo aktyvus muzikantas lyderis. Varnių kultūros namuose organizuodavo iškilmingus ar teminius renginius, Naujametinius žiburėlius, koncertus, Jonines prie Lūksto ežero. Meno kolektyvai buvo ruošiami Dainų šventėms. Kiekvienai įstaigai būdavo prievolė deleguoti dainingą žmogų į mišrų chorą. Mišraus choro atlikėjai įstaigose gaudavo priedą dienomis prie atostogų. Daug ko trūko – instrumentų, aparatūros, rūbų. Tačiau didžiulis darbuotojų, vietos gyventojų entuziazmas, įstaigų palaikymas kultūros namus darė labai reikalingais. Varnių kultūros namų pastate be kultūrinės veiklos dar buvo įsteigtas kino teatras „Žuvėdra“, veikė tiras, biblioteka, net buvo suteikiami tarnybiniai butai kultūros namų darbuotojams.
Nuo 1950 metų, Kultūros namų pastatas ne kartą remontuotas ūkio būdu, o Telšių rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą: 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonė VP3-1.2-VRM-01-R „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ „Varnių miestelio bendruomeninės infrastruktūros gerinimas, rekonstruojant Varnių kultūros centro pastatą“ Projekto vykdytojas Telšių rajono savivaldybės administracija Projekto numeris VP3-1.2-VRM-01-R-81-012 Projekto vertė 2 517 750,00 Lt Europos sąjungos lėšos 2 328 918,75 Lt Savivaldybės biudžeto lėšos 188 831,25 Lt Įgyvendinimo trukmė 2008-2014; Projekto tikslas – bendruomeninės infrastruktūros gerinimas Varnių miestelio vietovėje, kompleksiškai sprendžiant vietovės problemas, siekiant padidinti sanglaudą tarp miesto ir kaimo: Projekto rezultatai – rekonstruotas Varnių kultūros centro pastatas, atnaujintas greta pastato esantis M. Valančiaus skveras, sukuriant naują viešąją poilsio, laisvalaikio ir kultūros infrastruktūrą (https://telsiai.lt/uploads/website/documents/files/gyvenoajms/strateginis-planavimas-ir-investicijos/es-projektai/ivykdyti-projektai-2007-2013m/varniu%20kc.pdf). Projekto metu buvo rekonstruota tik dalis Varnių kultūros centro pastato. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus atlikta likusio pastato dalies rekonstrukcija.
Reorganizuojant Telšių rajono savivaldybės kultūros centrų tinklą, Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nuo 2021 m. sausio 1 d. įsteigta Telšių r. sav. biudžetinė įstaiga Telšių rajono savivaldybės Varnių kultūros centras (sutrumpintai – Varnių kultūros centras). Varnių kultūros centras savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria ir vykdo menines, neformaliojo ugdymo, pramogines programas, ugdo ir tenkina bendruomenės sociokultūrinius poreikius, kuria ir skleidžia profesionalųjį meną, formuoja mėgėjų meno kolektyvus. Aktyviai prisideda prie tradicinės kultūros išsaugojimo, sukuria prielaidas jų perėmimui, puoselėja mėgėjų kūrybos tradicijas, skatina jų tęstinumą. Mėgėjų meno kolektyvai siekia aukšto meninio lygio ir dalyvauja rajoninėse, apskrities, respublikinėse Dainų šventėse, tarptautiniuose festivaliuose. Organizuoja tradicinius, proginius, valstybinių švenčių renginius ir šventes. Bendrauja ir bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių įstaigomis, kuria ir teikia įvairias kultūros paslaugas, užtikrina jų prieinamumą visiems visuomenės sluoksniams.
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VARNIŲ KULTŪROS CENTRO TIKSLAI IR FUNKCIJOS
Kultūros centras pagal veiklos sritį yra daugiasritis, jo veikla apima dvi ar daugiau kultūros ar meno sričių.
Kultūros centro tikslai:
- savo veikla puoselėti etninę kultūrą, mėgėjų meną;
- kurti ir vykdyti menines, neformaliojo ugdymo, pramogines programas;
- ugdyti ir tenkinti bendruomenės sociokultūrinius poreikius;
- kurti ir skleisti profesionalųjį meną.
Kultūros centro funkcijos:
- įgyvendinti priemones, skirtas nacionalinių, regiono ir vietos etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimui, stiprinimui ir sklaidai;
- įgyvendinti priemones, skirtas dainų švenčių tradicijų tęstinumui ir plėtrai užtikrinti, dalyvauti dainų šventėse;
- formuoti mėgėjų meno kolektyvus, įgyvendinti mėgėjų meno kolektyvų plėtrą,teikti priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti;
- organizuoti kultūros renginius, rengti ir įgyvendinti kultūrinės edukacijos ir neformaliojo švietimo veiklas;
- įgyvendinti iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą, skatinančias pilietiškai aktyvios bendruomenės ugdymą;
- organizuoti ir (ar) vykdyti profesionalaus meno veiklas ir jų sklaidą, dalyvauti įgyvendinant regioninius, nacionalinius ar tarptautinius kultūros plėtros projektus ir programas;
- įgyvendinti veiklas, skirtas vietos bendruomenės įsitraukimui į socialines iniciatyvas meninėmis ir kūrybinės saviraiškos formomis skatinti;
- vykdyti veiklas, skatinančias įvairių kultūrų pažinimą, kultūros paslaugų prieinamumą socialinės atskirties grupėms ir šių grupių įtraukimą į kultūros plėtrą;
- bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio institucijomis, valstybės, savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kurti ir teikti įvairias kultūros paslaugas, užtikrinti jų prieinamumą visuomenei.